laštaka

laštakà sf. (4) 1. medinis griovelis sulai iš beržo tekinti: Tik dvi laštakėles teįkalau į tą storąjį beržą Srv. Monikai labiausiai patiko, kad jo skruostuose duobutės, kuriomis lyg laštakomis tekėdavo jo juokas P.Cvir. 2. psn. J indelis švęstam vandeniui laikyti.